DUONOS TRADICIJOS ŠIANDIEN

Gerbdami senąsias tradicijas, saugodami ir tobulindami lietuviškos duonos receptūras, kartu kuriame ir naujas – kokybės bei gero skonio tradicijas. Dešimtmečius kaupta patirtis, tik aukščiausios kokybės ingredientai ir moderni gamybos įranga – tai, ko reikia, kad gimtų tikrai gera duona.

Lietuvos kepėjas – tai šviežių ir šaldytų duonos bei pyrago gaminių tiekėjas, modernią, pačius aukščiausius standartus atitinkančią, bemaž 100 naujų darbo vietų sukurusią gamyklą įkūręs Lietuvos širdyje – Kaune. Tačiau toks apibūdinimas, kad ir tikslus, būtų tikrai per siauras, norint aprašyti projektą, apimantį gerokai daugiau nei tik gamybą.

GAMYBA

Mūsų gamykla Kaune pastatyta 1991 metais ir nuo to laiko turėjo kelis esminių pokyčių etapus. O po paskutinio modernizavimo 2014 metų pradžioje – tai bene moderniausia Baltijos šalyse, galinti pagaminti iki 100 tonų kepinių per parą. Gamykla sukūrė 95 naujas nuolatines darbo vietas.

2018 metais „Lietuvos kepėjas“ įvertintas „Pasaulinio maisto saugos standarto“ sertifikatu (angl. „British Retail Consortium (BRC) Global Standard for Food Safety“, sutrumpintai BRC).

Tai griežtas reikalavimų rinkinys maisto gamintojams. Standartas naudojamas vertinant maisto produktų gamintojus, siekiant apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškų maisto gaminių. Šis dokumentas yra aiški garantija vartotojams, kad įmonė geba garantuoti parduodamų produktų saugą ir kokybę.

ES PROJEKTAI

UAB „LIETUVOS KEPĖJAS“ ĮGYVENDINA ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ GAMYBOS PROJEKTĄ

UAB „LIETUVOS KEPĖJAS“ – Kauno mieste veikianti įmonė, vykdanti duonos ir pyrago gaminių gamybą. Bendrovė pirkėjams siūlome didelį tamsios, šviesios duonos, batonų, pyrago gaminių, duonos skrudinimui, taip pat – šaldytų gaminių asortimentą.

Gamybai, gamybinių ir administracinių patalpų šildymui bendrovė sunaudojama nemažai energetinių išteklių – dujų, elektros energijos. Įmonės sąnaudų struktūroje energetiniai kaštai sudaro gana reikšmingą dalį. Siekdama sumažinti energetinių sąnaudų dalį, UAB „Lietuvos kepėjas“ atliko Technologinių procesų ir įrenginių energijos vartojimo auditą, pagal kurio rekomendacijas buvo nuspręsta sklype, esančiame šalia įmonės gamybinių pastatų, diegti atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginį – saulės fotoelektrinę. Šiam tikslui Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo pateikta paraiška Nr.04.2.1-LVPA-K-836-01-0003 dėl projekto „AEI-1 gamybai” finansavimo iš ES struktūrinių fondų.
Pasirašius Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.2.1-LVPA-K-836-01-0003 sutartį, pradėtas projekto įgyvendinimas.

Projektu siekiama sumažinti iškastinių energijos šaltinių energijos naudojimo intensyvumą įmonėje, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančius energijos gamybos pajėgumus.

Įgyvendinus projektą, bus įdiegta 0,4 MW galios saulės fotoelektrinė, su saulės modulių orientavimu: 150 kW galios modulių orientuota į rytus, 100 kW galios  modulių orientuota  į pietus, 150 kW modulių galios orientuotą į vakarus, taip siekiant gauti diferencijuotą ir stabilesnį elektros energijos srauto generavimą paros šviesiuoju laikotarpiu. Pastačius saulės jėgainę, tikimasi, kad bus sugeneruotas 395.000 kWh per metus elektros energijos srautas.  Tokiu būdu, sėkmingai įgyvendinusi projektą, įmonė iš atsinaujinančių energijos išteklių turės galimybę vidutiniškai pasigaminti apie 46 proc. šiuo metu per metus suvartojamos elektros energijos, balandžio-rugsėjo mėnesiais – iki 60 proc. sunaudojamos elektros energijos mėnesinio poreikio. Tai leis sumažinti įmonės energetinius kaštus, efektyviau naudoti energiją, didės įmonės konkurencingumas, tuo pačiu bus prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

Projektas „AEI gamybai-1“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę Nr. 04.2.1-LVPA-K-836 „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

TURITE KLAUSIMŲ?

Parašykite mums: