Duonos Baltijos kelias

Pasidalinkite:

Apie projektą

Tai partnerystės tarp trijų Baltijos šalių gamintojų – Lietuvos kepėjo, Latvijas Maiznieks (Latvijos kepėjo) ir Eesti Pagar (Estijos kepėjo) – projektas. Pagrindiniai jo tikslai – saugoti, gryninti bei tobulinti autentiškas savo šalies duonų receptūras, jų pagrindu atsakingai kurti naujas, vykdyti edukacinę veiklą. Sutarta vykdyti bendras ir individualias socialines programas, jų finansavimui nuolat skiriant reikšmingą ir nekintamą pajamų dalį.  Projekto dalyviai taip pat yra sutarę dėl savitarpio pagalbos, susidūrus su rimtesniais techniniais ar ekonominiais sunkumais. Jie nuolat dalinasi patirtimi, vykdo vienas kito gamybos procesų priežiūrą, kartu sprendžia sudėtingesnius logistikos uždavinius.

Pradžių pradžia

Pirminė projekto idėja kilo dar 1989 metais, grupei bendraminčių, susitikusių Baltijos kelyje, stebint moterį, kartu stovinčią eilėje su dideliu juodos duonos kepalu – laiko ir atėjūnų nenugalėtu tautiškumo simboliu – rankose. Netrukus, 1991 metais, Kaune buvo įkurta eksperimentinė gamykla-laboratorija, kurios pagrindine užduotimi tapo senųjų duonos receptūrų tyrimai ir tobulinimas, šiuolaikinių technologijų pagalba siekiant pagerinti duonos savybes bei pagal galimybes padaryti ją sveikesnę. Kiek vėliau tokios gamyklos partnerių buvo įsteigtos ir Latvijoje bei Estijoje. Pirmaisiais gyvavimo metais didžioji darbo dalis teko gamyklų technologams ir kulinarinio paveldo tyrėjams, tačiau jos nuo pirmos dienos vykdė pardavimus, siekiant tirti vartotojų nuomonę bei poreikius, ir gana sėkmingai. Daugiausia tai buvo didžiųjų prekybos tinklų prekių ženklais pažymėta produkcija. Tačiau jų pasitikėjimas įkvėpė pėsti asortimentus bei gamybos apimtis.

Estai pirmieji pristatė savo gaminius

Pirmoji, pagaliau gavusi leidimą gaminius žymėti Eesti Pagar (Estijos kepėjas) ženklu, Baltijos kelio jubiliejaus proga savo šviežių ir šaldytų gaminių liniją 2004 metais pristatė Estijos gamykla. Ji ne tik partneriams parodė puikų procesų organizavimo pavyzdį, bet ir sulaukė milžiniško pirkėjų palaikymo. Šiandien Eesti Pagar – neabejotina rinkos lyderė ir pagal gamybos apimtis, ir pagal pardavimus. Antroji, penkiais metais vėliau, savo produkciją pristatė vienintelė iš partnerių pasiryžusi modernizuoti seną, nuo 1968 metų veikiančią kepyklą, – Latvijas Maiznieks (Latvijos kepėjas). Ji taip pat sulaukė didelio pasisekimo ir jau užima tvirtą antrą vietą Latvijos duonos rinkoje.

25-asis Baltijos kelio jubiliejus

Lietuvoje tiek prekės ženklo, tiek pavadinimo registracija nevyko taip sklandžiai kaip partneriams kaimyninėse šalyse. Tačiau 2010 metais buvo priimtas kompromisinis sprendimas, ir gaminius buvo leista žymėti ženklu “Lietuvių kepėjas”, ir gana greitai didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose jau buvo galima įsigyti mūsų šaldytų gaminių. O 2014 metais Lietuvos vardo komisijos mums pagaliau buvo suteiktas “Lietuvos kepėjo” vardas, tad 25-ojo Baltijos kelio jubiliejaus proga, pirkėjams pristatyta ir šviežių gaminių – duonų, batonų, duonos skrudinimui, bandelių bei sausainių – linija. Ir, nors paskutiniai iš projekto dalyvių pristatėme savo produkciją, jau galime džiaugtis vis gerėjančiais pardavimų rezultatais. O partneriams taip pat parodėme gražų pavyzdį. Mūsų gamykla Kaune po paskutinio modernizavimo 2014 metų pradžioje – bene moderniausia Baltijos šalyse, galinti pagaminti iki 100 tonų kepinių per parą.

Žmonės supranta ir palaiko

Šalia praktinės sumanymo pusės, t.y. tiesiog aukštos kokybės tradicinių duonos ir pyrago produktų gamybos bei realizavimo, ilgainiui išryškėjo kita – simbolinė. O per pastarąjį dešimtmetį, kai įstojome į kitą – Europos – sąjungą ir iškilo naujos grėsmės nacionalinėms kalboms bei Konstitucijų veiksnumui, kai Baltijos šalys viena po kitos prarado nacionalines valiutas, tautinių simbolių, kurių negalėtų pradanginti jokie politiniai ar ekonominiai sprendimai, saugojimas tapo dar aktualesnis. Matyt todėl žmonės ir palaiko visus tris projekto dalyvius, žinodami, kad nesiekiame tuščio pasipelnymo, o į duoną žiūrime plačiau. O mūsų darbas, saugant ir kuriant duonos tradicijas, ruošiant dirvą Gyvojo duonos muziejaus įkūrimui, remiant Lietuvos talentinguosius ir nuskriaustuosius ne tik pavienių akcijų metu, atrodo dar prasmingesnis.
Apie paramos veiklą plačiau skaitykite čia…